Japoniškas vatukas (Sophora japonica)

Japoninė pagoda (Sophora japonica) yra vienas įdomiausių Japonijoje augančių medžių. Kitaip nei, pavyzdžiui, japoninis klevas, kurį galima auginti tik labai specifinėse dirvožemio sąlygose, mūsų pagrindinis veikėjas nėra toks reiklus. Tiesą sakant, jei norite turėti japonišką sodą šarminėje dirvoje, ši rūšis tikrai turėtų būti įtraukta.

Nors ji paprastai vadinama japonine akacija, iš tikrųjų ji nėra gimininga Acacia genties medžiams . Ji neauga greitai ir neturi geltonų, bumbulą primenančių žiedų. Tačiau nesijaudinkite, ji turi daug kitų savybių.

Kilmė ir savybės sophora japonica

Žinomas kaip japoninė akacija, pagodos medis arba tiesiog sofora, tai lapuotis medis, kurio mokslinis pavadinimas yra Styphnolobium japonicum . Jis turi sinonimą Sophora japonica , tačiau buvo nustatyta, kad, skirtingai nei kitos Sophora rūšys, šis medis negali fiksuoti azoto dirvožemyje, nes neužmezga simbiotinių ryšių su bakterija, atsakingomis už šį procesą, Rhizobia.

Jis užauga iki 5–10 metrų aukščio ir yra kilęs iš Rytų Azijos. Jo kamienas iš pradžių tiesus, bet su amžiumi susisukantis, ir labai šakota karūna, iš kurios išdygsta keistai plunksniški, žali lapai.

Kada žydi sophora japonica?

Jo žiedai žydi vasarą, susitelkę į dideles, iki 25 centimetrų skersmens, kekes. Jie balti ir skleidžia labai malonų aromatą. Šie žiedai yra hermafroditiniai, tai reiškia, kad vaisiams duoti nereikia apdulkintojų.

Minėtas vaisius yra 3-6 centimetrų ilgio ankštinis augalas, iš pradžių žalias, bet sunokęs rausvas; jo viduje yra tamsiai rudų sėklų. Jų ypatumas yra tas, kad medyje jie išlieka keletą mėnesių iki žiemos pradžios.

Ar jų šaknys yra invazinės?

Prieš sodinant augalą į žemę, svarbu išsiaiškinti šį punktą, kitaip ateityje galime turėti problemų su juo. Na, kaip ir visi ankštiniai medžiai (tai yra, priklausantys pupinių (Fabaceae) šeimai), japoninis pagodamedis turi labai ilgas ir stiprias šaknis; ne tokias ilgas kaip fikusų, tačiau jį vis tiek reikėtų sodinti kuo toliau nuo vamzdžių ir namų.

Rekomenduojamas atstumas yra ne mažesnis kaip penki metrai, nors dvigubai didesnis yra pageidautinas, ypač jei dirvožemis minkštas. Tačiau vienas iš būdų kontroliuoti jo augimą nepažeidžiant natūralios medžio struktūros yra iškasti bent 1 x 1 metro dydžio duobę ir jos šonus iškloti šakniastiebiams atspariu audiniu arba net betoniniais blokais.

Priežiūra ir auginimas sophora japonica

Sofora – didelę dekoratyvinę vertę turintis medis, todėl nenuostabu, kad jis auginamas soduose. Tačiau kaip tuo reikėtų rūpintis? Kaip dažnai laistyti? Ar jis atlaiko sausrą? Toliau kalbėsime šiomis ir kitomis temomis:

Vieta

Beveik visada, auginant Japonijoje kilusius medžius, turime juos sodinti lauke . Mūsų pagrindinis veikėjas nėra išimtis ne tik todėl, kad jis gerokai viršija namo aukštį, bet ir todėl, kad norint išgyventi ir klestėti, jam reikia patirti besikeičiančius metų laikus.

Dėl šios priežasties nerekomenduojama jo auginti tropiniame ar subtropiniame klimate , kur temperatūra išlieka stabili ištisus metus.

Žemės

Tai nėra reiklus augalas, bet jei norite jį auginti vazone, turėtumėte rinktis substratą, kuris lengvai neužmirktų, nes tai neleis šaknims uždusti. Pavyzdžiui, puikiai tiks vazoninio dirvožemio ir 30 % perlito mišinys. Tačiau būkite atsargūs: vazonas taip pat turi turėti drenažo angas; kitaip, kad ir koks geras būtų substratas, rizikuojate prarasti medelį.

Jei sodinsime į žemę, svarbu, kad dirvožemis gerai drenuotų. Jei dirvožemyje trūksta maistinių medžiagų, per daug nesijaudinkite , nes tai galima ištaisyti trąšomis.

Drėkinimas

Laistyti reikia saikingai . Jei augalas auga vazone, vasarą laistykite vidutiniškai du kartus per savaitę, o likusiu metų laiku – jei reguliariai lyja, laistyti nereikės taip dažnai. Bet kuriuo atveju, jei nesate tikri, geriausia patikrinti, ar dirva drėgna, ar sausa, pavyzdžiui, pasveriant vazoną iškart po laistymo ir dar kartą po kelių dienų.

Jei jis yra sode, pirmuosius dvejus metus galime laistyti nuo vieno iki dviejų kartų per savaitę. Nuo trečio tikėtina, kad jis bus gerai įsišaknijęs, tad jei gyvename vietovėje, kur paprastai lyja reguliariai, laistyti nereikės daugiau nei vieną kartą.

Abonentas

Tręšimas apima mėšlo arba guano (galima įsigyti čia ) naudojimą pavasarį ir vasarą, siekiant paskatinti maksimalų augimą ir užtikrinti, kad augalas būtų sveikas ir turėtų pakankamai energijos žydėti kiekvieną sezoną. Dėl šios priežasties labai rekomenduojama reguliariai tręšti, tačiau ypač svarbu, kol augalas jaunas.

Tai padeda augalui augti, bet taip pat padidina jo atsparumą kenkėjams ir infekcijoms. Todėl, be jau minėtų, yra ir kitų naudingų variantų, pavyzdžiui, naminis kompostas, kiaušinių lukštai arba jūros dumblių ekstrakto trąšos (galima įsigyti čia ).

Dauginimas

Japoninė sofora (Sophora japonica) dauginama sėklomis pavasarį . Greičiausias būdas jas sudyginti yra toks:

1. Pirmiausia į stiklinę supilkite vandenį ir kelioms sekundėms padėkite į mikrobangų krosnelę, kol pamatysite, kad skystis pradės virti.
2. Tada išimkite ir suberkite sėklas į nedidelį sietelį (turi tilpti į stiklinę).
3. Tada sekundei įmerkite sietelį į stiklinę.
4. Tada įdėkite sėklas į kitą stiklinę, kurioje yra kambario temperatūros vandens, kur jas turėsite 24 valandas.
5. Po šių valandų pasodinkite juos į miško padėklus arba atskirus vazonus su dirvožemiu, pavyzdžiui, lysvėms arba vermikulitui.
6. Pabarstykite ant jų šiek tiek vario arba sieros miltelių, kad grybelis jų nepažeistų, ir padėkite padėklą lauke saulėtoje vietoje.

Marai ir ligos

Tai augalas, kuris paprastai nenukenčia nuo kenkėjų. Galbūt keletas miltligių ar amarų, jei aplinka labai šilta ir sausa, bet dėl ​​to nerimauti nėra ko. Tačiau kalbant apie ligas, yra ir rimtų, pavyzdžiui, šaknų puvinys , kuris atsiranda augant sunkiame, suspaustame dirvožemyje ir (arba) perlaistant; ir žievės žaizdos , atsirandančios ant kamieno dėl grybelinių infekcijų, kurias sukelia genėjimo žaizdos.

Norint išvengti šių ligų, medžio geriausia negenėti, o jei genite, naudokite dezinfekuotus įrankius ir venkite drastiško genėjimo . Jei atsiranda simptomų, tokių kaip greitas lapų pageltimas ar parudavimas (prieš rudenį) ir vėlesnis jų kritimas, ir (arba) ant kamieno atsiranda iškilimų, galite jį gydyti vario pagrindo fungicidais, tokiais kaip šis.

Kaimiškumas

Subrendus, jis gerai atlaiko iki -25 °C šalčius . Tačiau geriau auga šiek tiek švelnesnio klimato vietovėse.

Ką manai apie soforą? Tau patinka?